Yahoo Web Search

  1. Луцьк - Wikimedia Commons

    commons.wikimedia.org › wiki › Луцьк

    This page was last edited on 29 May 2018, at 20:01. Files are available under licenses specified on their description page. All structured data from the file and property namespaces is available under the Creative Commons CC0 License; all unstructured text is available under the Creative Commons Attribution-ShareAlike License; additional terms may apply.

    • Hryhoriy Pustovit
    • city of regional significance of Ukraine, city
  2. Lucko - Vikipedio

    eo.wikipedia.org › wiki › Lucko

    Lucko (Луцьк en ukraina lingvo; Łuck en pola lingvo) estas ĉefurbo de Volina provinco en Ukrainio. La urbo situas borde de la rivero Stiro , kaj havas proksime 202 500 loĝantojn. Koordinatoj: 50° 44′ N 25° 20′ O  /  50.733 °N, 25.333 °O  / 50.733; 25.333 (mapo) Koordinatoj : 50° 44′ N 25° 20′ O  /  50.733 ...

    • 5 155 loĝ./km²
    • Blazono
  3. Luckas – Vikipedija

    lt.wikipedia.org › wiki › Luckas
    • Istorija
    • Turizmas
    • Švietimas IR Kultūra
    • Ekonomika
    • Susisiekimas
    • Žymūs Žmonės
    • Nuorodos

    Pagal legendą Luckas (Lučeskas) buvo įkurtas VII a., tačiau pirmas tikras istorinis šaltinis Lucką mini 1085 metais. Miestas įsikūrė šalia medinės Riuriko dinastijos kunigaikščių pilies. 1240 m. miestą buvo užėmę totoriai, bet pilies nesugriovė. 1321 metais mūšyje su Gedimino kariauna žuvo paskutinis kunigaikštis iš valdančiosios dinastijos – Georgijus, Levo sūnus. Lietuviai užėmė Lucko pilį, miestas buvo prijungtas prie LDK ir 1324 m. tapo kunigaikščio Liubarto sostine. 1349 m. miestą trumpam buvo užgrobęs Kazimieras IIIiš Lenkijos. Pradėjus valdyti Lietuvai, miestas suklestėjo. Luckas tapo svarbiausiu Voluinės miestu. Gedimino sūnus Liubartas pastatė mūrinę pilį, Vytautas Didysis apgyvendino miestą kolonistais (totoriais, karaimais, armėnais, žydais). 1427 jis į čia iš Voluinės Vladimiro perkėlė ir katalikų vyskupiją. Vytautas buvo paskutinis monarchas, besivadinęs Volynės kunigaikščiu ir rezidavęs Lucko pilyje. Šioje pilyje Vytautas turėjo būti karūnuotas Lietuvos karaliumi. 1429...

    Turizmas Lucke plečiasi gana greitai, kadangi mieste išliko nemažai reikšmingų istorinę Voluinės praeitį liudijančių paminklų. Žinomiausi jų – XIII–XIV a. Lucko arba Liubarto pilis (ant jos vienos iš sienų iškaltas Vyties ženklas), Trituitų soboras, Jėzuitų vienuolynas. Voluinės ikonos muziejuje eksponuojama virš 600 XVI–XIX a. ikonų kolekcija. Sėkmingai veikia LDK patiekalus siūlantis restoranas Korona Vitovta.

    Mieste veikia 28 bendro lavinimo švietimo įstaigos ir 9 – aukštojo. Seniausi jų – Voluinės valstybinis Lesios Ukrainkos ir Lucko valstybinis techninis universitetai. Lucke yra du teatrai – lėlių ir Voluinės srities T. Ševčenkos muzikos-dramos, taip pat veikia filharmonija. Yra kinoteatras. Lucke kasmet vyksta kasmetiniai festivaliai „Polesės vasara su folkloru“, taip pat mieste rengiami keletas festivalio „Ant Svitjazio bangų“ renginių (pagrindinė renginių vieta – prie Svitjazioež.)

    Mieste ypač išvystyta mašinų gamybos pramonė („LuAZ“), kitos didesnės gamyklos – guolių, plastmasės, lėktuvų variklių remonto, pramoninių temperatūros jutiklių. Taip pat išvystyta maisto pramonė. Didžiausios užsienio investicijos į miestą – iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos. Šalys į kurias daugiausiai eksportuojama – Rusijos Federacija, Italija, Lenkija. Prekių, ekportuotų 2006-aisiais metais, į Europos sąjungos šalis bendra vertė sudaro $94mln., Azijos šalis – $65,4mln., NVS valstybes – $48,7 mln.

    Yra geležinkelio mazgas, veikia oro uostas (šiuo metu renovuojamas; pagal planą turės būti pagalbinis Lvovo oro uostui per Euro 2012čempionatą).

    Peter Bondra – Mieste gimęs Slovakijosledo ritulio žaidėjas
    Aloyzas Felinskis – lenkų scenaristas ir rašytojas
    Mieste gimė Mikalojus Miankovskis (1783–1843) – Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto dekanas
    Anatolijus Tymoščiukas – Ukrainos futboložaidėjas
    Oficiali Lucko miesto savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2006-04-28 iš Wayback Machineprojekto. (ukrainiečių ir anglų k.)
  4. Mateo Kovačić - Wikipedia bahasa Indonesia, ensiklopedia bebas

    id.wikipedia.org › wiki › Mateo_Kovacic

    Mateo Kovačić (lahir 6 Mei 1994 ... Selama pertandingan liga melawan NK Lucko. Ia menjadi pemain termuda yang mengenakan ban kapten kapten dalam sejarah Dinamo ...

    • 1,81 m (5 ft 11 ¹⁄₂ in)
    • 6 Mei 1994 (umur 27)
  5. Lučko - Wikipedia

    istanbulseo.net › wiki › Lučko

    Tarih. Lučko, nehir geçişi olan ilk yerel köy olarak anıldığı 18. yüzyıla kadar uzanıyor. Adı Hırvatça kelimeden türemiştir. Luka bu "liman" anlamına gelir.

  6. Coleman County, Texas - Wikipedia

    en.wikipedia.org › wiki › Coleman_County

    Coleman County is a county located in the U.S. state of Texas.As of the 2010 census, its population was 8,895. The county seat is Coleman. The county was founded in 1858 and organized in 1864.

  7. Lithuania - Wikipedia

    en.wikipedia.org › wiki › Republic_of_Lithuania

    Lithuania covers an area of 65,300 km 2 (25,200 sq mi), with a population of 2.7 million. Its capital and largest city is Vilnius; other major cities are Kaunas and Klaipėda. Lithuanians belong to the ethno-linguistic group of the Balts, and speak Lithuanian; one of only two living Baltic languages .

  8. 立陶宛 - 维基百科,自由的百科全书

    zh.wikipedia.org › wiki › 立陶宛

    立陶宛. /  54.683°N 25.317°E  / 54.683; 25.317. 立陶宛共和國 ( 立陶宛語 : Lietuvos Respublika ),通稱 立陶宛 立陶宛語 : Lietuva; [ˈlʲɛtʲʊvaː] ),位于 欧洲 东北部 ,是 波罗的海三國 之一,首都與最大城市為 维尔纽斯 ,另外還有 考那斯 與 克萊佩達 等城市 ...

  9. Karaimi — Vikipedija, slobodna enciklopedija

    sr.wikipedia.org › sr-el › Караими
    • Poreklo
    • Istorija
    • Geografska Rasprostranjenost
    • Religija
    • Genetika
    • Kultura
    • videti Još
    • Spoljašnje Veze

    Karaimi (na krimskotatarskom jeziku Karajlari) govornici turkijskog karaitskog jezika su živeli na Krimu vekovima. Njihovo poreklo je još uvek nerazjašnjeno. Neki ih smatraju potomcima karaitskih Jevreja koji su naselili Krim i prihvatili kipčački jezik. Drugi ih smatraju potomcima Hazara ili Kumana koji su prihvatili karaitski judaizam. Mnogi današnji Karaimi odbijaju etničko jevrejsko poreklo i identifikuju se sa Hazarima. Specijalisti za hazarsku teoriju porekla Karaima,su predložili sledeće: 1. Karaimski jezik pripada kipčačkoj grani turkijskih jezika, dok je hazarski jezik iz grane ogurskihjezika. Nema bliske srodnosti ovih dvaju turkijskih jezika; 2. Prema navodima Hazarske Korespondencije, hazarski judaizam je najverovatnije oblik talmudskog judaizma. U tradiciji karaitskog judaizma postoji samo jedna sveta knjiga Tanah i on ne priznaje Talmud; 3. Hazari su nestali u 11. veku. Prva pisanja o krimskim Karaimima datiraju s početka 14. veka. Sadašnji Karaimi opstaju uprkos ident...

    Srednji vek

    Prema mnogim izvorima, viši staleži hazarskog društva prešli su na judaizam u 8. i 9. veku n.e. Opseg ovog prelaska nije poznat. Po propadanju hazarskog Kanata, grupa Hazara učesnika neuspelog ustanka se pridružila Mađarima u invaziji današnje Mađarske i tu se naselila na kraju 9. veka. Arheološki ostaci hazarskih naseobina pronađeni su u 20. veku u Transilvaniji (današnja Rumunija). Pronađeni su natpisi na kamenim pločama ove sadržine:(prvi red) „Njegova vila (palata) je poznata”.(drugi red)...

    Velika kneževina Litvanija i državna zajednica Poljske i Litvanije

    Prema tradiciji Karaima, Veliki Vojvoda kneževine Litvanije Vitold je preselio jednu grupu krimskih Karaima u Litvaniju. Tamo su nastavili da govore svojim jezikom, mada postoje suštinske razlike između jezika litvanskih i krimskih Karaima. Litvanski Karaimi su se naselili prvo u Viljnus i Trakaj, a potom Biržaj, Pasvalis, Naujamestis i Upite. Litvanski Karaimi su kasnije naselili teritoriju današnje Belorusije i Ukrajine, koje su bile pod Velikom kneževinom Litvanijom. Karaimske zajednice su...

    Rusko carstvo

    Lideri Karaima 19. veka, kao što su Sima Bobovoč i Avram Frikovič, su bili glavna pokretačka snaga iza napora da se promeni položaj Karaima u pravnom sistemu Ruskog carstva. Frikovič je bio jako trvrdoglav u nameri da poveže Karaime sa Hazarima, te je bio optužen za lažiranje dokumenata i natpisa kojima je dokazivao svoje tvrdnje. Na kraju, vlada ruskog carstva je priznala Karaime kao jedan od turkijskih naroda, a ne deo jevrejskog naroda. Pošto je ocenjeno da Karaimi nisu odgovorni za smrt I...

    Ime „krimski Karaiti” se često tumači kao nepravilno, pošto su mnoge grane ove zajednice pronašle put do raznih delova Evrope. Tokom vremena, neke od ovih zajednica su se širile u čitavom regionu, uključujući i Krim. Prema karaitskoj tradiciji, sve istočnoevropske karaitske zajednice su proizašle iz onih sa Krima, ali neki moderni istoričari sumnjaju u krimsko poreklo litvanskih Karaima. Ipak, njihovo ime, „Krimski Karaiti”, koristi se za turko-govorne Karaime, koji bi trebalo da potiču sa Krima, razlikujući ih od istorijskih aramejsko, hebrejsko i arapsko-govornih Karaita Levanta, Anatolije i Bliskog Istoka. Za potrebe pisanja ovog članaka, termin „Krimski Karaiti”, „Karaimi” i „Karaji” se koriste naizmenično (za Krimske Karaite), dok se terminom „Karaiti” (bez prefiksa krimski) označava karaitska grana judaizma.

    Do 20. veka, Karaizam je bila jedina religija Karaima. Tokom ruskog građanskog rata značajan broj Karaima je pobegao u Jugoslaviju, Čehoslovačku, Poljsku i Mađarsku, a potom u Francusku i Nemačku. Većina njih je prešla na hrišćanstvo. Emancipacija krimskih Karaita u ruskom carstvu je izazvalo kulturnu asimilaciju, praćenu sekularizacijom. Ovaj proces je nastavljen širom SSSR-a dok su kenese bile zatvorene. Godine 1928. sekularni karaimski filolog Seraja Šapšal je izabran za hakama poljskih i litvanskih Karaima. Kao veliki pristalica teorije ruskog orijentaliste V. Grigorjeva o hazarskomporeklu krimskih Karaita, Šapšal stvara karaimsku religiju i istorijsku doktrinu o dejudaizaciji. Sredinom tridesetih godina, on je počeo da stvara teoriju koja opisuje altaj-turskijsko poreklo Karaima i paganske korene karaitskih religijskih učenja (obožavanje svetog hrasta, politeizam, gde je vrhovni bog Tengri, žrtva). Šapšalova doktrina je i dalje tema kritičkog istraživanja i javne rasprave.Napra...

    Leon Kul i Kevin Alan Bruk predvodili su prvu naučnu studiju krimskih Karaita koristeći genetsko testiranje Y hromozoma DNK i mitohondrijalnu DNK, a rezultati su pokazali da su krimski Karaiti zapravo delimično bliskoistočnog porekla i povezani sa potomcima rabinskih Jevreja.

    Jezik

    Karaimski jezik je kipčačko-turkijski jezik, srodan krimotatarskom, Armeno-kipčačkom i ostalim. Pored mnogo različitih uticaja na karaimski jezik, najraniji je uticaj arapskog, hebrejskog i persijskog, oni su prvi promenili izgled karaimskog rečnika. Kasnije, zbog značajnog poljskog, ruskog i ukrajinskog uticaja, mnoge slovenske i baltičke reči ušle su u jezik poljskih, litvanskih, ukrajinskih i ruskih Karaima. Hebrejski je ostao u upotrebi u liturgijske svrhe. Nakon okupacije Krima, Turski j...

    Kuhinja

    Najpoznatija hrana je Kibin, rusko ime Kibina (množina Kibin), karaimski naziv kibin (množina kibinlar). Kibinlar su pite od ukiseljenog testa u obliku polumeseca sa nadevom seckane govedine ili ovčetine, pečene u pećnici ili u papiru za pečenje. Drugi obroci koji su zajednički za krimske Karaite i Lipka Tatare su čeburek, pelmeni i šašlik(Najčešće se proizvode od ovčetine). Svečana jela kuvana za verske praznike i svadbe su: 1. Timbil je okrugli kolač pashe i bez kvasca, umešen sa kremom i m...

  10. Naugardo respublika – Vikipedija

    lt.wikipedia.org › wiki › Naugardo_respublika
    • Istorija
    • Santvarka
    • Vidinės Nuorodos

    Kijevo Rusios sudėtyje

    Seniausi gyventojai buvo finougrai. Vėliau, keliantis slavams, čia susiformavo ilmenio slovėnai. Naugardo žemė buvo svarbiausia Kijevo Rusios dalis pirminiame etape, nes čia formavosi Rusios kaganatas ir kilo Riurikaičių dinastija. Rusios sostinę perkėlus į Kijevą, Naugardo žemė tapo integralia jos dalimi, nors ji traktuota kaip atskira kunigaikštija, ir joje atskirai skiriami kunigaikščiai. Naugardas aktyviai dalyvaudavo Kijevo Rusios paveldėjimo kovose, padėdamas iškilti savo kunigaikščiams...

    Respublika

    Naugardas buvo pirmoji Rusios kunigaikštystė, įsteigusi respublikinę valdymo santvarką, kurioje dalyvavo posadnikai, renkami kunigaikščiai ir večė. Respublika klestėjo ekonomiškai, prekiaudama tiek su vakarų šalimis tiek su Rusios kunigaikštystėmis. Ji išvystė brangiakailių žvėrių monopolį, dėl kurio Naugardas turėjo plėsti savo įtaką į šiaurę ir rytus. Tokiu būdu Naugardas kolonizavo Kareliją, Biarmiją ir dideles Sibirosritis. XIII a. Naugardo žemės pietinius miestus nusiaubė mongolai. 1259...

    Naugardo valstybė buvo aiškiai dalijama į dvi dalis – miestą-valstybę ir milžiniškas jo valdomas provincijas.

  11. People also search for