Search results
Jan 1, 1992 · Skirgaila 1 dalis. Vilniaus akademinio dramos teatro spektaklis pagal Vinco Krėvės istorinę dramą „Skirgaila“, nufilmuotas 1992 metais. # LRT archyvas # Vincas Krėvė # Skirgaila # Mokykla su LRT (11-12 kl.)
- 80 min
Dec 25, 2018 · Šioje pamokoje prisiminsime įvairiapusį menininką, Lietuvos legendos kūrėją Vincą Krėvę. Kalbėsime apie apie rašytojo stilių, sau keltus uždavinius. Pilną pa...
- 37 sec
- 2.4K
- Mokslinčiaus Projektai
May 1, 2009 · Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“. Tikslai: • gilintis literatūros teorijos ir istorijos žinias; • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus; • ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą. Pamokos tipas ir forma.
- VEIKĖJAI
- II
- III
- KELLERIS (linksmai nusiteikęs).
- IV
- (Žengia į priekį).
- (Eina į skobnis).
- VI
- II
- III
- II
- III
- II
- III
- IV
- SKIRGAILA (Įėjęs atsistoja ir žiūrėdamas su pasityčiojimu į Daugailą). Ką darai, Daugaila?
SKIRGAILA, Didysis Lietuvos kunigaikštis, stiprus vyras, vidutinio ūgio, juodplaukis, su nedidele barzda. Kalba rūsčiai, tvirtai. Niaurus, žiūri į žmones iš paniūrų. Į tuos, su kuriais kalbasi, visuomet stovi šonu. DAUGAILA, bajoras, Skirgailos karavadas. Senas, augalotas vyras, stiprus. Plaukai ir barzda žili. Visuomet ramus. BUTRIMAS, bajoras, ...
Ten pat - Vilniaus Augštojoje pily. Nedidelis niaurus kambarys, žemais skliautais ir mažučiais langeliais. Šalia sienų suolai. Kampe paprastos ąžuolinės skobnys. Gale jų augšta atrama kėdė. Priešakyje paprastas suolelis. Ant suolų, aplinkui skobnių, susėdę artimiausi kunigaikščio bajorai; prieš kiekvieną jų stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptais...
Vilniaus Augštosios pilies menė. Gana didelis kambarys. Sienos nudažytos tamsiai gelsva spalva. Ant sienų sukabinti briedžių ragai ir įvairios rūšies ginklai. Dešiniame kampe didelės skobnys; aplinkui kėdės su augštomis tekintomis atramomis. Skobnių gale augštesnė už kitas kėdė, po kurios pakojais paklota meškena. Pasieniais suolai, irgi užkloti žv...
Tebūna garbė tavo narsiam tėvui, kad jis tave drąsią išaugino. Bet kodėl tu manai, balandėle, kad mūsų šalis pikta? OLIGĖ. Todėl, kad ten gyvena pikti žmonės. Taip kalba visi, kurie čia esti. KELLERIS (džiaugsmingai). Netiesą sako, balandėle. Skaisčioms mergelėms mes labai geri, ir tai pati greitai patirsi. Tu tokia narsi, gra ži, ir todėl man lab...
Augštoji Vilniaus pilis. Didelė menė, arka į dvi dalis padalinta. Antroje skobnys paruoštos puotai. Menėj susirinkę svečiai stoviniuoja būreliais ir šnekučiuoja. Atskirai laikosi kryžiuočiai, Kelleris ir Vartenbergas. Lenkai irgi atskirai; jų keturi žmonės: Henrikas Mazovietis, Jonas Skarbekas, Zindramas iš Maškovicų ir Jonas iš Bychovo. Jie arčia...
HENRIKAS MAZOVIETIS (vėl jam pastodamas). Šviesiausiasis kunigaikšti, tu užgauni Viešpatį Dievą, kurio indignus servus sum, ir savo brolį, garbingą lenkų karalių, kuriam aš atstovauju. (Saldžiai). Tebūna puota maloni tavo mums palankumu, raminančiu skausmą tos, kurios likimu tavo brolis, be abejo, yra susirūpinęs. SKIRGAILA (sustojęs, atsigręžia į ...
HENRIKAS MAZOVIETIS (sekdamas ją ir atsisėsdamas). Pakreipti į Dievą ir šventą mūsų tikybą Lietuvos valdytojo sielą, kurios Dievo malonė dar nėra palietusi. Supranti dabar? ONA DUONUTĖ (stovėdama salia skobnių). Nesuprantu, bet juntu, kad nesi mano draugas. HENRIKAS MAZOVIETIS (lyg nustebęs, net pakyla, ir eidamas į ją susidėjęs rankas ant krutin...
Toji pati trečiojo vaizdo menė. Daugaila ir Jonas iš Bychovo sėdi pas skobnis. Įeina Jonas Skarbekas ir atsisėda tolėliau ant suolo. DAUGAILA. Na, lenke, kaip tau sekasi pas mus? Ar patinka tau mūsų šalis? JONAS iš BYCHOVO. Mūsų didysis karalius, daugelio kraštų viešpats, pasiuntė mus į savo brolį su svarbiaisiais reikalais. Bet jau dvi savaiti...
Augštosios Vilniaus pilies moterų kambary. Visa, kaip penktame pirmosios dalies vaizde. Kunigaikštytė Ona Duonutė sėdi pas langą ir verpia. Oligė, liovusi verpti, atstato šalin verpstį, pasikelia ir prieina kunigaikštytę. Sugniaužtom rankom, pilnu užuojautos balsu, kalba. OLIGĖ. Mieloji mano kunigaikštyte! Tu vis liūdi ir liūdi... Kai aš matau, kai...
Didžioji Augštosios pilies menė. Visa, kaip antrame pirmosios dalies vaizde. Skubiai įeina Skirgaila ir artimi jam bajorai. Jis įpykęs. Visi su medžionės įrankiais; matyti, vos tik grįžę iš medžioklės. DAUGAILA (vos paspėdamas paskui kunigaikštį). Dabar tu patsai įsitikinai, kad aš tau tiesą kalbėjau. Ne veltui čionai atvyko vokiečiai ir lenkai v...
Augštojoje Vilniaus pily. Viename kambarių prie krosnies sėdi Skirgaila, pečiais į duris. Šalia stovi skobnys; ant jų vyno ąsotis ir taurė. Kambarys skęsta tamsoje. TARNAS (įėjęs, bailiai, stovėdamas už Skirgailos pečių). Šviesiausiasis kunigaikšti... SKIRGAILA (iš lėto pildamas taurę). Eik šalin. (Tarnas išeina; kunigaikštis, kiek atgėręs, stato ...
Augštojoje Vilniaus pily, moterų pusėje. Visa, kaip penktame pirmosios dalies vaizde. Ant suolų sėdi mergos ir verpia linus. Pas skobnis sėdi Ona Duonutė. Viena mergų šluoja molinę aslą. I MERGA (muša šluota). Tai tau, tai tau, bjaurybe! II MERGA. Ką tu ten muši? MERGA. Prūsoką. Ko čia atšliaužė bjaurybė! ONA DUONUTĖ. Kam jį užmušei? Juk jis ir no...
Kapela. Nedidelis, keturkampis, žemais skliautais kambarys. Altorius priešaky. Prieš altorių dega lempelė. Kairėje mažos durelės zakristijon. Vidury kapelos katafalkas su karstu, pridengtu juoda marška. Karsto dangtis priglaustas prie sieno, dešinėje, netoli lango. KELLERIS (duryse; dairosi į koridorių, paskui įeina vidun ir užšauna duris. Dairosi...
Kapela. Viskas, kaip anksčiau. Jonas Skarbekas skaito egzekvijas. Ant katafalko karstas. Jis uždengtas juoda marška. Aplink karstą dega žvakės ir lempelės. Keli bajorai atėjo pažiūrėti, kaip Stardas laidojamas. I BAJORAS. Tai šiąnakt jūs nieko nesuradot? Nesuėmėt? BUTRIMAS. Ką turėjome surasti? Tas, kurio jieškojom, juk čia guli (Linkteli galvą kar...
Nedidelis kiemas, kuriame paruosta duobė, tiesiog viduryje. Šalia iškastos duobės karstas. Čia pat, kiek nuošaliau, kareivių būrelis. Jie kažkuo sujaudinti, nerimauja, dairosi ir mostikuodami kalbasi. SKIRGAILA (įėjęs). Jūs dar nepakasėt jo? Ko stovite? Ar užmiršę esate, kas jums buvo įsakyta? I KAREIVIS. Valdove, karste lavonas dejuoja... Mes neži...
DAUGAILA (nenutraukdamas darbo). Ar nematai? Noriu pataisyti mūsų klaidą. Imk patsai ir kask greičiau, pašalinių nepainiodamas. Paskui sužinosi visa. SKIRGAILA. Aš visa žinau. (Sudėjęs rankas ant krūtinės). Ir tau ne gėda buvo, Daugaila, mane apgaudinėti? Tu melavai man, o aš tavimi tikėjau ir klausiau tavęs kaip tikro tėvo, nors dažnai man buvo sk...
- 674KB
- 63
Vincas Mickevičius (pl. Wincenty Mickiewicz, October 19, 1882 – July 17, 1954), better known by his pen name Vincas Krėvė-Mickevičius, was a Lithuanian writer, poet, novelist, playwright and philologist. He is also known as Vincas Krėvė, the shortened name he used in the United States.
- Rebeka Karak (m. 1913)
- Lithuanian Nationalist Union (1924–1926)
- June 7, 1954 (aged 71), Broomall, Pennsylvania, U.S.
Vincas Krėvė (Mickevičius) - universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas, plačios stilistinės amplitudės rašytojas.
Aprašymas. Šiame leidinyje spausdinama Vinco Krėvės - Marcinkevičiaus istorinė drama „Skirgaila“. „Mokinio skaitinių" seriją sudaro virš 150-ies pavadinimų knygų, kurias rekomenduoja švietimo programa. Svarbiausias šios serijos privalumas - nedidelė kaina ir adaptuotas turinys.
